Ultramaratonininkas A. Sorokin: ,,Kai pradėjau bėgioti, mano pagrindinis tikslas buvo tiesiog atsikratyti viršsvorio“

Ultramaratonininkas A. Sorokin: ,,Kai pradėjau bėgioti, mano pagrindinis tikslas buvo tiesiog atsikratyti viršsvorio“

AUDIMAS ambasadorius, geriausiu praėjusių metų sportininku išrinktas ir penkis pasaulio rekordus pagerinęs ultramaratonininkas Aleksandr Sorokin gegužės 14 d. Vilniuje aplenkė pats save – pagerino jam pačiam priklausiusį pasaulio 100 km bėgimo rekordą. Sportininkas sako, kad jo, kaip bėgiko, kelias prasidėjo nuo... paprasčiausio noro numesti svorio. Pakalbinome Aleksandrą bei paprašėme jo pasidalinti, kas davė pradžią pirmiesiems nubėgtiems kilometrams, kaip atrodo treniruočių rutina bei kokie ultramaratonininko ateities planai.

Aleksandrai, kaip sportas atsirado tavo gyvenime?

Sportas mane lydėjo nuo pat vaikystės, esu išbandęs keletą sporto šakų. Tačiau bene labiausiai mane domino baidarių irklavimas, kadangi mano tėtis – olimpinės rinktinės treneris. 2006 m., kai man sukako 25-eri, gavau peties traumą, todėl teko pasitraukti iš šio sporto. Neslėpsiu – tuo metu prasidėjo lengvabūdiškas gyvenimas: daug alkoholio, cigarečių, nesveiko maisto ir pan.

Kada pradėjai bėgioti profesionaliai? Kada nusprendei, kad verta savo jėgas išbandyti varžybose?

Apskritai bėgioti pradėjau 2013 m. Mano pagrindinis tikslas buvo atsikratyti viršsvorio: tada ir išbandžiau savo jėgas. Kada pradėjau bėgioti profesionaliai, negaliu tiksliai atsakyti. Manau, kad maždaug 2018–2019 m.

Kaip sugalvojai, kas paskatino ryžtis pradėti bėgioti tokius ilgus nuotolius? Kada pirmą kartą įveikei 100 km distanciją?

Kaip jau minėjau, prieš pradedant bėgioti mano pagrindinis tikslas buvo kaip ir, tikriausiai, daugelio pradedančiųjų bėgikų – tiesiog atsikratyti papildomų kilogramų. Didele paskata tapo ir noras kažką pakeisti savo gyvenime, taip pat – atsisakyti žalingų įpročių. 2013 m. aš svėriau apie 100 kg, todėl ir nusprendžiau pakeisti savo gyvenimo būdą, nes negalėjau žiūrėti į save veidrodyje. Tais pačiais metais ir išbandžiau subėgti pirmąjį 100 km.

Gana greitai supratau, kad tiesiog bėgioti man yra neįdomu: reikia atrasti tikslą. Tad vieną dieną, vaikščiodamas po parką, suradau lankstinuką su kvietimu dalyvauti 100 km varžybose... Taip, po vieno kito pusmaratonio, sekančios varžybos, kuriose sudalyvavau, buvo 100 km.

Aleksandrai, trumpai papasakok, kaip vyksta pasiruošimas tokios ilgos distancijos bėgimui. Kokia treniruočių rutina ruošiantis 100 km varžyboms?

Paprasčiau tariant, treniruočių rutiną dažniausiai sudaro 2 treniruotės per dieną ir daug kilometrų (apie 50–60 km per dieną). Jei vyksta pasiruošimas varžyboms – tai užima visą dieną. Šį laikotarpį vadinu ,,Švilpiko diena“, kaip tame filme. Bėgi, bėgi, bėgi, miegi, valgai – ir taip kasdien. Viskas, daugiau nieko nematai. Dažnai nuvykstu kur nors į treniruočių stovyklas: jų metu kilometražas siekia 200–300 km per savaitę, o treniruojuosi taip pat 2 kartus per dieną.

Pakalbėkime apie psichologinį pasiruošimą: kaip pavyksta nusiteikti bėgimui?

Sunkus klausimas. Nepasakyčiau, kad kažkaip specialiai nusiteikinėju prieš bėgimą. Tiesiog žinau, kad tai truks ilgai, bus skausminga, jausiu didelį nuovargį ir reikės kentėti. Tačiau tai yra mano pasirinkimas.

Kokia sportinė apranga yra tinkamiausia bėgimo treniruotėms ir varžyboms? Kas svarbu renkantis?

Kadangi treniruotės trunka ilgai, kokybiška sportinė apranga – raktas sėkmingo bėgimo link. Taip pat labai svarbu, kad marškinėliai, šortai, tamprės ir kiti sportiniai drabužiai niekur nepritrintų, sugertų vandenį, apsaugotų nuo lietaus. Mano pasirinkimas – AUDIMAS sportinė apranga, kuri pilnai pateisina visus šiuos lūkesčius.

AUDIMAS komanda, skleisdama žinutę apie aktyvų gyvenimo būdą ir norėdama padėti A. Sorokin pasiekti naują bėgimo rekordą, specialiai jam sukūrė marškinėlius, kuriuos sportininkas dėvėjo varžybų metu. Šiuos riboto leidimo, išskirtinio dizaino ,,Aleksandr Sorokin Powered by AUDIMAS“ marškinėlius puošia ultramaratonininko parašas. Siekiant pažymėti kiekvieną A. Sorokin nubėgtą kilometrą rekordo link, sukurta būtent 100 vnt. marškinėlių. Šie marškinėliai – laidūs orui, greitai garinantys drėgmę, nedirginantys odos ir yra itin lengvi dėvėti. Laisvo, tiesaus silueto marškinėliai yra pasiūti iš tamprios poliesterio medžiagos, todėl visiškai nevaržo judesių, kad ir kokio intensyvumo treniruotę pasirinktum. Pasipuošk unikaliais, riboto leidimo ,,Aleksandr Sorokin Powered by AUDIMAS“ marškinėliais, kuriuos gali įsigyti čia.

Kokios mintys apima bėgant 100 km distanciją? Kas padeda nepalūžti irnesustoti?

Sunkiomis akimirkomis aš galvoju apie savo žmoną, draugus, kurie mane palaiko, taip pat apie mūsų šalį, kuriai atstovauju. Bėgimo metu skaidau atstumą į keletą mažesnių dalių: nepalūžti labai padeda žinojimas, kad jau padarytas didelis darbas. Svarbus tampa ir žinojimas, kad šiandien tai pasibaigs.

Kokios tavo nuotaikos vyravo prieš/per/po 100 km pasaulio bėgimo rekordo link?

Neslėpsiu – prieš varžybas, nuotaikų buvo visokiausių, bet, labiausiai, kaip visada, daugiau buvo neigiamų: nepasitikėjimas savimi, baimė, kad nepavyks, ypač, kai varžybos organizuojamos gimtajame mieste. Jaučiau didelę atsakomybę, bet galbūt tai ir mobilizuoja kūną. Kai grįžau iš treniruočių stovyklos JAV, turėjau stiprų jetlagą (organizmo paros ritmo sutrikimą perskridus keletą skirtingų laiko juostų). Dėl šios priežasties visą savaitę negalėjau tinkamai ruoštis, tad tai irgi morališkai spaudė. Sportininkai sutiks, kad varžybų metu tave užklumpa, atrodo, visos emocijos: pradžioje labiau jauti baimę, nuolat mąstai, kas bus, koncentruojiesi į bėgimą. Vėliau, maždaug bėgimo viduryje, kai lieka apie 50–30 km, atrodo, kad nepabaigsiu, čia dar labai toli iki finišo... Tačiau, kai lieka maždaug 10–15 km, staiga atsiranda jėgų, nes jau artėja finišas ir tu supranti, kad viskas gali pasisekti. Tuo metu apima šiokia tokia euforija ir atsiranda didesnis pasitikėjimas.

Aleksandrai, kokių patarimų duotum norintiems pradėti bėgioti?

Tiesiog pradėkite, o vėliau, pamažu, didinkite atstumus. Jei neišeina prabėgti visos distancijos, bėgimą kaitaliokite su ėjimu. Svarbiausia – noras ir motyvacija. Mes tikrai galime pasiekti daug daugiau, nei iš tiesų manome.

10.Aleksandrai, kokie tavo ateities planai?

Šių metų planas – subėgti 24 val. pasaulio čempionate. Tai, tikriausiai, ir bus pagrindinis mano startas. Šalia jo, planuoju dar vieną tarpinį bėgimą: liepos mėnesį, galbūt, startuosiu 50 km Lietuvos čempionate.

Tiek pradedantiesiems bėgikams, tiek bėgikams profesionalams bei tiems, kurie aktyviai leidžia laisvalaikį, siūlome šio sezono naujieną – lengvo tampraus audinio šortus ir sportinius berankovius marškinėlius. Šie sportiniai drabužiai leis susikoncentruoti į aktyvią veiklą, užtikrindami maksimalų komfortą judėjimo metu. Šortai ir marškinėliai – laidūs orui, greitai garinantys drėgmę ir išdžiūstantys, nedirginantys odos bei nevaržantys judesių.